Trumpa Solisto Antano Keblio biografijos apybraiza

Solistas Antanas Keblys gime 1921 m. birzelio 14 diena Kretingos apskrities Kartenos parapijos Baubliu kaime pasiturinciu ukininku seimoje.

Mokėsi Baublių pradžios mokykloje ir Kretingos pranciškonų gimnazijoje, giedojo bažnytiniuose ir gimnazijos choruose.

Rusų ir vokiečių okupacijų metais dirbo Kauno „Maisto“ bendrovėje.

1943 m. pasitraukė į Vokietiją. Kiek pasimokęs Hamburgo jūrininkų mokykloje, gavo darbo prekybiniame laive, kuris kursavo tarp Danijos ir Norvegijos.

1947 m. iš Vokietijos pateko į Angliją, kur toliau mokėsi jūreivystės amato ir dirbo įvairius darbus, įsitraukė į kultūrinę veiklą.

1951 m. apsistojo Monrealyje, Kanadoje. Studijavo jūrų laivų inžineriją, apie 35 metus dirbo didžiausioje Monrealio „Molson" alaus darykloje.

Turėdamas gražų balsą ir didelį potraukį muzikai, privačiai pradėjo mokytis dainuoti. Operos solistės E. Kardelienės paskatintas dainavimo studijas tęsė Monrealio McGill Universiteto Muzikos fakultete.

Studijų metais dainavo choruose ir klasikinių operų spektakliuose. Kaip solistas pirmiausia pradėjo reikštis Monrealio Aušros Vartų ir Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčiose. 1964 m. balandžio 11 d. Monrealio Aušros Vartų parapijos salėje įvyko pirmasis A. Keblio rečitalis, kurių vėliau vis daugėjo.

Dainininkas pradėjo dalyvauti Kanados miestuose rengtuose festivaliuose-konkursuose, kur laimėtos pirmosios ir antrosios premijos. A. Keblio solinių koncertų vis daugėjo. Su pasisekimu jis dainavo ne tik Kanadoje, bet ir JAV, Australijos, Brazilijos lietuvių įvairiuose renginiuose ir pagaliau Lietuvoje. Iš viso dainininkas surengė apie 100 solinių koncertų.

A. Keblio kūrybinis darbas buvo susijęs su Monrealio Aušros Vartų parapijos mišriuoju choru, kurį į didelį ir pajėgų meninį kolektyvą išaugino 1965 m. pradėjusi jam vadovauti darbšti muzikė M. Roch. A. Keblys dirigentei padėjo mokyti chorą, o koncertuose atlikdavo daugelio kūrinių solo partijas, retkarčiais ir diriguodavo.

Choras daug koncertavo Kanadoje ir kitur, dainavo 1967 ir 1975 m. pasaulinėse parodose Monrealyje, dalyvavo dainų šventėse ir kituose tautiniuose renginiuose. Jis turėjo parengęs didelį ir turiningą koncertinį repertuarą, uoliai propagavo lietuvišką muziką. 1969 choras išleido savo pirmąją plokštelę, vėliau padarė ir kitokių įrašų.

Nuo 1968 m. A. Keblys daug metų kūrybiškai vadovavo vyrų vokaliniam oktetui (jame ir pats dainavo). Oktetas koncertavo Kanados ir JAV miestuose bei lietuvių kolonijose.

Išleido vieną ilgai grojančią plokštelę ir apie 80 audiokasečių, 5 videokasetes. Kasetėse įrašytos solo dainos, koncertai su Aušros Vartų chorų, su vyrų vokaliniu oktetu ir su klaipėdiškio V. Tetensko vadovaujamu lietuvių liaudies instrumentų ansambliu.

1977 m. A. Keblys pirmą kartą lankėsi Lietuvoje, viešėjo savo tėviškėje, Vilniuje giedojo Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. 1991 m. su kitais solistais chorui ir orkestrui talkino keliuose Žemaitijos miestuose atliekant A. Stankevičiaus kantatą „Kryžių ir Rūpintojėlių Lietuva“. 1993 m. koncertavo Klaipėdos universiteto Menų fakultete, 1994 m. – Vilniuje, 1998 m. viešėjo Klaipėdoje ir Palangoje. 1998 m. išleista prof. Vytauto Tetensko parengta knyga „Antano Keblio daina Lietuvai".

...........................................................................Elena Vasyliuniene prisimena:

“ …Solistas Antanas Keblys yra paslaugus, malonaus budo ir mylintis daina, ypac liaudies daina. A. Keblio baritono programos yra tobulai sudarytos, jam nieko negalima prikisti. A. Keblys yra kamerinis dainininkas. Musu visuomene buvo auklejama operiniame skonyje, kaip ir musu dainininkai. Opera buvo tas tikslas, kurio buvo siekiama ir kuriuo  zavimasi, todel nenuostabu, kad veikalai Scarlatti, Schuberto, Schumano, R. Strausso ir kitu kompozitoriu, ypac baroko stilius, mums  yra sunkiai ikandama medziaga. O jie gi sudaro pagrindini kamerinio dainininko repertuara.

Antano Keblio dainavimas pasizymi tobulu ritmu, kuri jis islaiko be jokiu nukrypimu, isgaudamas dainuojamo veikalo charakteri. Ypac to  reikalauja italu senovines dainos, kuriu charakteris yra beveik religinis, reikalaujas ramumo, svelnumo, lyg isiziurejimo i dausas. Ta charakteri dainininkas ir sukure.

Antano Keblio frazuote yra apgalvota ir smulkiai isdirbta. Ypac jo dinaminiai niuansai yra labai pavyke, nes jis skaito tai, kas parasyta "virs gaidu" - forte, piano, krescendo ir visus kitus dinaminius zenklus. Tas nuspalvina veikalus savita jiems varsa ir padaro juos graziais, maloniais ausiai. Pazymetina svari intonacija ir kiekviena gaida, rodosi, paimta taip, kaip ji yra kompozitoriaus parasyta, niekur niekur nenukrypstant. Dainininkas jaucia muzikine fraze ir ja su nemeluotu nuosirdumu klausytojui perduoda. Matyt, kad solisto specialiai yra dirbama graziai isgauti piano vietas”. 

Muzikos kritikas Docentas Vytautas Venckus, "Prisiminimu" laidose pristates Sol. A. Kebli visai Lietuvai:

"... Dainininkas Antanas Keblys, daugiau nei du trecdalius savo amziaus pragyvenes Kanadoje, Montrealyje, lietuviu gretose, visas nuo mokslo ir darbo valandas sukrove ant tautinio aukuro ir nuolat ji kurste, kad neuzgestu toli nuo tevynes gyvenanciu lietuviu sirdyse rusenanti tevynes meiles ugnele ..."

ANTANO KEBLIO KOMPAKTINIŲ PLOKŠTELIŲ RINKINIO APŽVALGA

Dr. Eugene A. Sterling

Neseniai man teko ypatingas malonumas perklausyti sol. Antano Keblio dainų kolekciją, susidedančią iš 6-ių kompaktinių plokštelių ir 8-iu pačio solisto A. Keblio individualiai įrašytų kompaktinių plokštelių. Šį kolekcija buvo įrašyta kelių metų bėgyje Monrealyje, Kanadoje.

Išskirtinis lietuvių kilmės baritonas Sol. A. Keblys surinko ypatingą dainų ir giesmių kolekcija, kuri susideda iš įvairiu muzikinių stilių, Istorinių laikmečių bei geografinių platumų; konkrečiai, lietuvių liaudies ir klasikinės dainos, vakarų Europos dainos ir 18-19 amžiaus operų arijos.

10-18 amžių vokalinė religinė muzika yra vienas puikus viduramžių gregorianiškojo giedojimo pavyzdys.

Šį sol. Antano Keblio rinkinį iš viso sudaro daugiau nei 150 dainų bei giesmių, iš kurių 3 albumai yra skirti vien tiktai lietuvių liaudies dainoms, kurios yra pati geriausia lietuviškos folklorinės muzikos išraiška.

Be sol. Antano Keblio solinių - vokalinių sugebėjimų įvaldyti solinius diapazonus, jis dar įsijungia ir į kelis soprano - baritono duetus, kaip Franko "Panis Angelicus", Mocarto "La ei darem la mano" ir Ofenbacho "Barcarolle".

Sol. Antanas Keblys į savo darbų albumą Įtraukė Bacho, Hendelio, Mocarto, Bethoveno, Šuberto, Šumano, Bramso, Vagnerio, Bize, Guno, Franko, Ričardo, Štrauso, Ofenbacho, Grygo, Saint-Sena, Verdi bei eiles iškiliųjų lietuvių kompozitorių darbus.

Rinkinyje išryškėja ir akivaizdus solisto talentas užsienio kalboms, kuomet jis gieda ar dainuoja vokiečių, italų, lotynų, anglų ir, aišku, lietuvių kalbomis.

Kas idomu, net keletas europietiškų kūrinių buvo išversta ir sėkmingai sudainuota lietuvių kalba, kaip Grygo Ich "Hebe dich" bei Šumano "Ich grolle nicht".

Išgirdau ir kelis amerikietiškos muzikinės komedijos kūrinius: "Keli nuostabūs Rodžerio vakarai" bei Hamerštaino "Pietų Ramusis", taip šauniai solisto atlikti, kad klausytojui beliko tik palinkėti, kad daugiau tokių kūrinių būtų įtraukta į šį solisto albumą.

Turtingas balso diapazonas leidžia solistui A. Kebliui išpildyti kūrinius pilnai ir kokybiškai. Ar tai interpretuojant melancholijos niuansus lietuvių liaudies dainose, ar dvasinį Iyrizmą bažnytinėje muzikoje, ar tai teatralinį polėkį operečių arijose, ar tai romantinė išraiška vokiečių liaudies dainose, Sol. Antano Keblio balsas skamba įtikinamai pasirinktam muzikos žanrui ir papuošia kiekvieną kūrinį savitu individualiu grožiu.

Solisto interpretavimo sugebėjimas perduoda kūrinio tikrovę per muziką, žodžius bei stilių. Per solisto atliekamus kūrinius išryškėja begalinė meilė pasirinktai profesijai ir išryškina solisto nesavanaudišką atsidavimą muzikai.

Šis rinkinys ir yra perpildytas solisto meile muzikiniam žanrui. Sol. A. Keblys priverčia klausytoją kartu dalintis didžiąją meile muzikai, nepriklausomai nuo jos stiliaus, laikmečio ar nacionalinės kilmės.

Perfrazuojant įžymųjį Josefą Kampbel'ą, Antanas Keblys savo dainose "ištikimai seka savo tikrąją laimę", ko pasėkoje, klausytojai perima didžiąją dalį muzikinio pasitenkinimo.

Ir pabaigai ypatingai reikėtų pabrėžti solisto pasirinktąjį kūrinį - "Ištrauką iš Kantatos" (muz. A. Stankevičiaus) kuris skirtas vokaliniams solistams, chorui bei orkestrui - tai tikras stiprybės bei emocianalaus grožio kūrinys.

Šioje muzikinėje kolekcijoje sol. A. Keblio kolegos - ar jie bebūtu akomponiatoriai, ar orkestrų bei chorų nariai, ar tai solistai - visi jie įneša į savo svarbiąją dali į šio 6-ių dalių albumo muzikinę sėkmę.

Dr. Eugene A. Sterling
Muzikos Katedros vedėjas
Retired Division Chair, Mission College, Santa Clara, California

Solisto Gerbejams pristatome ypatinga Solisto A. Keblio gyvenimo momenta - tai Estijos Prezidento laisku pervezima Sovietiniais laikais

Vidas Grigoraitis,
Lietuvos Archyvų Departamento Generalinis Direktorius

1998 m. lapkričio 2 d. iš Kanados, Monrealio, atvykęs Antanas Keblys Estijos Respublikos ambasadai Lietuvoje perdavė Nepriklausomos Estijos Prezidento Konstantino Päts laiškų, kreipimosi į SNO ir rankos piršto atspaudo kopijas. Tai būtų tokia įvykių kulminacija, tačiau visi įvykiai prasidėjo zymiai anksčiau ir buvo ne vienam įvykių dalyviui skaudūs ir nemalonūs.

Ponas A. Keblys padovanojo Lietuvos archyvų departamentui Estijos Prezidento K. Päts dokumentų kopijas. Laiškuose Estijos Prezidentas rašo, kad jis nuo 1940 m. be teismo kalinamas vargšų žydų ligoninėje ir jo gyvybei gresia pavojus. Iš jo atimti visi daiktai, teisė susirašinėti, o vietoj pavardės liko tik Numeris "12"

Jis pažymi: "Neturiu net tos pagalbos, kurią kitos visuomenės skiria gindamos gyvūnus". Prezidentas K.Päts laiške parašė, kad gimė laisvas, tad norėtų toks ir numirti.

Savo laišką jis baigia žodžiais: "Esu čia kaip Estijos Respublikos Prezidentas".

Šios istorijos pradžia galima laikyti 1940 m., kai trys Baltijos šalys buvo okupuotos Sovietų Sąjungos. Sovietinė represijų mašina stengėsi bet kurį okupuotų Baltijos valstybių valstybingumo institutą sunaikinti, o tai reiškė, kad į tą mėsmalę turėjo patekti pavergtųjų tautų prezidentai, ministrai, valdininkai ir didžioji dalis paprastų piliečių, nesutikusių su savo laisvės praradimu. Daugelis piliečių, nesitikėdami okupantų malonės, traukėsi į Vakarus, tačiau buvo ir tokių, kurie nenorėjo ar negalėjo pasitraukti dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Tarp jų buvo ir Estijos Prezidentas K.Päts, kuris, kaip ir daugelis nespėjusių pasitraukti į Vakarus aukštų pareigūnų, pateko į sovietinius gulagus.

Ponas A.Keblys, perdavus dokumentų kopijas Estijos ambasadoje, užsuko į Lietuvos archyvų departamentą ir papasakojo apie taip ilgai paslaptyje laikytus įvykius.

Jis prisiminė, kaip 1977 m. pirmą kartą po to, kai pasitraukė į Vakarus, išdrįso atvykti į Lietuvą. Tuo metu svarbiausias Antano Keblio tikslas buvo aplankyti tėvų kapus bei savo brolius Kazimierą ir Juozą, kurie buvo sugrįžę iš tremties. Jis nežinojo, kad jo pusbrolis, beje, irgi Antanas Keblys, prieškario Lietuvos kariuomenės leitenantas, vėliau Kretingos Kėdainių gimnazijų mokytojas, kartu su Kęstučiu Stepšiu bei Estijos prezidentu Konstantinu Päts sovietų valdžios buvo įkalintas Kazanėje. A. Keblys buvo baigęs Kūno kultūros institutą ir studijavo universitete, vėliau ten dirbo. 1945 m. grįžtantis į namus NKVD darbuotojų buvo sulaikytas ir patalpintas saugumo patalpose, iš kur, pasinaudojęs sargybos žioplumu, net nespėjus apklausti, pabėgo. Tačiau 1948 m., kažkam įskundus, A.Keblys ir jo brolis Ignas Kaune buvo susekti ir suimti.

Bausmę nuteistieji turėjo atlikti ne paprastoje įkalinimo įstaigoje, o Kazanės psichoneurologinėje ligoninėje, kuri buvo naudojama kaip speciali įkalinimo įstaiga. Estijos prezidento K.Päts kalinimo vieta buvo kruopščiai slepiama nuo pasaulio visuomenės, jam buvo atimta teisė rašyti laiškus ar kitaip susisiekti su laisvėje esančiais. Sveikatai silpnėjant Prezidentas pasiryžo apie save rašyti ir parašė kreipimąsi į SNO bei porą laiškų.

Estijos Prezidentas K.Päts troško, kad apie tai, jog jis gyvas laikomas nelaisvėje bei kad jo, paskutiniojo prezidento, poziciją, sovietams okupavus šalį, išgirstų laisvasis pasaulis. Vienintele galimybe apie save pranešti pasauliui tapo kartu kalinčių lietuvių, kurie po Stalino mirties turėjo būti paleisti į laisvę, pagalba. Estijos prezidentui K.Päts tokia sovietų malonė negalėjo būti suteikta.

Nepriklausomos Estijos Prezidento laiškus "chruščiovinio atšilimo" 1954 metais iš Kazanės slapta išgabeno paleisti lietuviai. Laiškams paslėpti Kęstutis Stepšys iš duonos pasigamino šachmatų figūras ir medinę šachmatų dėžę su dvigubomis sienelėmis, kuriose paslėpė prezidento laiškus. Šachmatai buvo nulakuoti ir visiškai nesiskyrė nuo medinių, tad per visus tikrinimus grįžtant į Lietuvą nė vienas tikrintojas nesuprato, kokią paslaptį slepia šachmatų lenta, kad laiškai išvystų laisvąjį pasaulį, dar juos reikėjo pervežti per sovietų sieną, tačiau ilgą laiką nebuvo tokios galimybės.

1977 m. atvykęs iš Kanados į Lietuvą Antanas Keblys buvo paprašytas atlikti ypatingo slaptumo reikalaujančią užduotį - išvežti iš geležine uždanga dengiamos šalies laisvajam pasauliui žinią apie Estijos prezidentą, kuris buvo paslėptas - reikėjo pasakyti, kad jis gyvas ir kur slepiamas sovietų valdžios, nes niekas nežinojo jo buvimo vietos. A. Keblys prisiminė, kad išvykstant jis norėjo fotografuoti gimines, o aplink įtartinai zujančiam piliečiui, matyt, iš Sovietinės Lietuvos saugumo padalinio, buvo sugalvota pasiūlyti atsistoti greta. Pilietis, išgirdęs tokį pasiūlymą, greitai prarado norą sukinėtis ir dingo.

Visi užsieniečiai keliauti į kitą Atlanto vandenyno krantą galėjo tik per Maskvą, tad nerimas A. Keblį nepaliko visą kelionės laiką ir aprimo tik tada, kai buvo pasiekta Kanados žemė. Išveždamas laiškus iš Lietuvos, A. Keblys labai rizikavo, nes sovietų valdžia žinodama, ką jis išveža, tikrai būtų suradusi būdą, kaip šiuos laiškus paimti ir sunaikinti, o slaptajam kurjeriui A. Kebliui galėjo įvykti "atsitiktinė" nelaimė iš KGB "nelaimių meniu".

Sugrįžęs į namus, A. Keblys skubiai paskambino VLIK'o pirmininkui Niujorke K.Valiūnui ir pranešė, kad turi labai svarbių laiškų. Pastarasis pasiūlė kuo skubiau pirmu lėktuvu skristi į Niujorką. Oro uoste jj pasitiksiąs K. Valiūno sūnus.

Atskridus kartu su K. Valiūnu p. A. Keblio jau laukė ir Estijos vyriausybės ambasadorius JAV Ernstas Jaaksonas. Kai prezidento K. Päts laiškai pasiekė JAV, Estijos vyriausybės ambasadorius JAV Ernstas Jaaksonas 1977 m. birželio 11 d. paskelbė juos pasauliui. Laiškai visuomenei buvo skelbiami nesakant, kas juos, iš kur ir kaip atvežė, nes šiuos darbus atlikę lietuviai galėjo sulaukti sovietinio saugumo represijų, o ir pats A. Keblys galėjo tapti "persona non grata".

Už atliktą garbingą darbą p. A. Kebliui, gyvenančiam Kanadoje, Estijos vyriausybės ambasadorius JAV Ernstas Jaaksonas 1977 m. birželio 24 d. pareiškė padėką, o buvusiems tremtiniams K. Stepšiui ir A. Kebliui neseniai Estijos ambasadoje surengtame priėmime ambasadorius Alar R. Rudolf Olljum padėkojo už drąsą ir pareigos supratimą, nes be jų garbingo poelgio Estijos prezidento vardas būtų išnykęs amžinybėje.

Buvęs Estijos ambasadorius Jungtinėse Tautose T. Velliste archyvinius dokumentus perdavė saugoti Estijos valstybiniams archyvams.

Laiškų ir kreipimosi kopijos perduotos saugoti Lietuvos valstybės centriniam archyvui.

"Lietuvos archyvai", 1999/13
Is “AKTUALIJOS”, 2002.02.25. Nr. 45